Tai kompiuteris, sukurtas atlikti skaičiavimus taip greitai, kaip tik leidžia tuo metu esančios technologijos.
Superkompiuteriai naudojami kuriant automobilius, lėktuvus, taip pat vaistų gamyboje, meteorologijoje (numatant orų pasikeitimus) ir kitose sferose. Bioinformatikoje jie taikomi nustatant trimates baltymų struktūras iš aminorūgščių sekos.
Superkompiuteriai gerokai skiriasi nuo paprastų "dėžučių" su vienu ar dviem procesoriais. Jie dažniausiai atrodo kur kas įspūdingiau ir už didelius tarnybinių stočių kompleksus, kuriuose veikia šimtai procesorių. Tokio kompiuterio darbui užtikrinti būtinas ypač stabilus elektros energijos tiekimas, nepriekaištingas aušintuvas ir speciali programinė įranga, kuri, nustojus veikti nors vienam procesoriui, krūvį bematant paskirstytų kitiems įrenginiams. Superkompiuterių, kuriuos projektuoja solidžiausios pasaulio bendrovės, kaina kartais gali viršyti nedidelių valstybių metų biudžetą.
Galingiausias pasaulyje kompiuteris „Earth Simulator“. Sumontuotas Žemės modeliavimo centre Japonijoje. Vos pradėjęs veikti bendrovės NEC kompiuteris prilygo dvylikai iki tol galingiausių kompiuterių. Jame veikia 5120 procesorių, jo skaitinė spartos išraiška - 35,86 teraflopo. Kompiuteris surinktas specialiai jam suprojektuotame pastate, dydžiu prilygstančiame keturiems teniso kortams. Nors Japonijos mokesčių mokėtojams jis kainavo apie milijardą litų, tačiau tvirtinama, kad kiekvienas į kompiuterį investuotas .“Earth Simulator" centas jau atsipirko. Kompiuteriui buvo patikėta nepaprasta užduotis remiantis orbitoje besisukančių palydovų, meteorologijos stočių ir temperatūrą bei oro sąlygas registruojančių plūdurų duomenimis bei atsižvelgiant į istorijos raidą, sukurti skaitmeninį Žemės modeli. Ji pasitelkus galima pasukti laikrodį pirmyn ir sužinoti, kokios bus vidutinės oro sąlygos mokslininkus dominančiu laikotarpiu. Pavyzdžiui, pernai mokslininkai sužinojo, kaip kis vandenynų temperatūra per ateinančius 50 metų. Kompiuteris atlieka ir kitus su pramone bei biologijos mokslu susijusius skaičiavimus.
Superkompiuteriai naudojami kuriant automobilius, lėktuvus, taip pat vaistų gamyboje, meteorologijoje (numatant orų pasikeitimus) ir kitose sferose. Bioinformatikoje jie taikomi nustatant trimates baltymų struktūras iš aminorūgščių sekos.
Superkompiuteriai gerokai skiriasi nuo paprastų "dėžučių" su vienu ar dviem procesoriais. Jie dažniausiai atrodo kur kas įspūdingiau ir už didelius tarnybinių stočių kompleksus, kuriuose veikia šimtai procesorių. Tokio kompiuterio darbui užtikrinti būtinas ypač stabilus elektros energijos tiekimas, nepriekaištingas aušintuvas ir speciali programinė įranga, kuri, nustojus veikti nors vienam procesoriui, krūvį bematant paskirstytų kitiems įrenginiams. Superkompiuterių, kuriuos projektuoja solidžiausios pasaulio bendrovės, kaina kartais gali viršyti nedidelių valstybių metų biudžetą.
Galingiausias pasaulyje kompiuteris „Earth Simulator“. Sumontuotas Žemės modeliavimo centre Japonijoje. Vos pradėjęs veikti bendrovės NEC kompiuteris prilygo dvylikai iki tol galingiausių kompiuterių. Jame veikia 5120 procesorių, jo skaitinė spartos išraiška - 35,86 teraflopo. Kompiuteris surinktas specialiai jam suprojektuotame pastate, dydžiu prilygstančiame keturiems teniso kortams. Nors Japonijos mokesčių mokėtojams jis kainavo apie milijardą litų, tačiau tvirtinama, kad kiekvienas į kompiuterį investuotas .“Earth Simulator" centas jau atsipirko. Kompiuteriui buvo patikėta nepaprasta užduotis remiantis orbitoje besisukančių palydovų, meteorologijos stočių ir temperatūrą bei oro sąlygas registruojančių plūdurų duomenimis bei atsižvelgiant į istorijos raidą, sukurti skaitmeninį Žemės modeli. Ji pasitelkus galima pasukti laikrodį pirmyn ir sužinoti, kokios bus vidutinės oro sąlygos mokslininkus dominančiu laikotarpiu. Pavyzdžiui, pernai mokslininkai sužinojo, kaip kis vandenynų temperatūra per ateinančius 50 metų. Kompiuteris atlieka ir kitus su pramone bei biologijos mokslu susijusius skaičiavimus.